bopoha – Page 26

Šalčininkų seniūnijoje, pakeliui į Turgelius, dešiniajame Merkio krante, XVIII amžiuje buvo įsikūrusi savo istorine praeitimi įdomi Pavlovo respublika.

Iš Italijos sugrįžęs kunigas, rašytojas ir reformatorius Povilas Ksaveras Bžostovskis (1739–1827 m.) iš didikų Korsakų nusipirko Merkinės dvarą ir aplinkines žemes. 1 630 ha plote jis įsteigė respubliką. Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad dvarui priklausė 3 040 ha: ariamos žemės 1 668 ha, o likusiąją užėmė Merkinės šilas.

Netrukus dešiniajame Merkio upės krante buvo pastatyti nedideli modernūs ankstyvojo italų klasicizmo rūmai. Fasadą sudarė veranda su didingomis kolonomis. Jos parėmė pirmojo aukšto vidinį balkoną.

LDK referendorius, kanauninkas P.K. Bžostovskis savo Merkinės dvare panaikino baudžiavą.

Merkinės dvaro valstiečiai, P.K. Bžostovskiui sutikus, priėmė savivaldos įstatymą, suorganizavo atskirą miniatiūrinę respubliką, kuri užėmė tik tris kvadratines mylias. Respublikos gyventojai išsirinko valdžios organus: prezidentą, dviejų rūmų parlamentą, teismą, iždą, savišalpos kasą.

Savo respubliką jie pavadino pirmojo prezidento Bžostovskio vardu – Pavlovo. Respublika turėjo savo pinigus, banką, antspaudą, gydytoją, kariuomenę, mokyklą. Prezidentas P.K.Bžostovskis savo valdose panaikino lažą, žemę išdalijo valstiečiams ir įvedė išperkamąjį mokestį. Jis rūpinosi valstiečių gyvenimu, kultūra, švietimu, vertė ir leido jiems įvairias knygeles. Tvarkai palaikyti sukūrė miliciją iš 137 jaunų vyrų. Milicija turėjo savo vėliavą su Maltos kryžiumi vienoje pusėje ir Bžostovskių herbu bei raide „P“ (Pavlovo) kitoje pusėje.

Pats Merkinės dvaras buvo įtvirtintas. Iš visų pusių jį supo pylimas, ant kurio stovėjo tikros patrankos. Visi milicininkai turėjo ir savo uniformas. Respublikos monetos buvo didžiausia retenybė. 1791 m. balandžio 4 d. Lietuvos–Lenkijos (Žečpospolitos) Seimas oficialiai pripažino respubliką ir patvirtino jos gyventojų priimtą konstituciją.

Mažoje valstybėje šalia Merkio gyveno apie 800 žmonių. Atvykę svečiai stebėdavosi Pavlovo valstiečių namais. Jie buvo statomi iš tašytų rąstų, styrojo kaminai, viduje buvo sumūrytos koklinės krosnys ir įrengtos virtuvės, namuose buvo stikliniai langai. Šalia namų žmonės veisė sodus ir kasė daržus. Žiemą, kai apmažėdavo žemės ūkio darbų, valstiečiams būdavo organizuojamos „akademinės dienos“, diskusijų vakarėliai jaunimui. P.K. Bžostovskis turėjo didelę biblioteką ir leido ja naudotis. 1974 metais Pavlovo respublika dar labiau įsitraukė į valstybės gyvenimą. Pavlovo milicija dalyvavo T.Kosciuškos sukilime.

Pavlovo respublika tais laikais domėjosi daugelis Europos valstybių. Ji egzistavo 28 metus – nuo 1769 iki 1797 metų. Tad iki paskutinio unijinės Lietuvos padalijimo ir svetimųjų pavergimo karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Pavlovo respubliką ir Lenkijos karalystę. Vėliau P.K. Bžostovskis pardavė dvarą grafui Friderikui Mošinskiui ir išvažiavo į užsienį. Naujieji dvaro šeimininkai iki mirties toleravo daugumą Pavlovo konstitucijos punktų, kol ji galutinai prarado savo galią. Numalšinus 1831 m. sukilimą, kuriame dalyvavo Pavlovo gyventojai, caro valdžia iki 1915-ųjų iš P.K. Bžostovskio pinigų mokėjo priedus prie felčerio ir mokytojo algų. (iš delfi.lt)